vėžla

vė́žla scom. (1), vėžlà (3) šnek. nerangus žmogus ar šiaip koks gyvas padaras: Su tąj vė́žla ar greit paeisi? Kbr. Vė́žla tas, vėžlinė[ja] galvą nuleidęs – kai tik kruta [p]Skr. Kad tokia vėžlà (kiaulė) užstotų ant kojos, tai tikriausia nepaeitum Žvr.